rimavotis

×rimavótis, -ójasi, -ójosi (hibr.) 1. Pns, Grk badytis: Jaučiai maurodami rimavójas J. Kap suėjo buliai, tai kad davė jiej rimavótis! Švn. 2. eiti imčių, imstytis: Vaikinas, rimavódamos su mergina, pasižeidė ir mirė J. Juodu rimavojasi kai buliai Plv. Besirimavódamas su piemenimis, prasiskėlė pakaušį Lkš. Tu paliauk čia rimavójęsis! Žvr. Tai jum rimavotis, dabar lekuojate, liežuvius iškišę Dkš. ║ muštis, kovoti: Pulkų pulkai raistuose, lygumose ir giriose rimavojosi P.Cvir. 3. Kos37, Gr bartis, ginčytis, pyktis: Ko ten rimavosys dėl niekų Žlp. Jų vaikai nesugyvena tarp savęs: visą laiką rimavójas Vl. Ans rimavójas su pačia savo, su manimi J. Aš su tavim nesirimavósiu dėl tokio nieko Rs. Rimavodamies tarp savęs, rūstintų Dievą I. 4. Gr triukšmauti: Girtas parėjęs rimavójos rimavójos, kol nugriuvo ir užmigo Krok. Ko jūs čia dabar rimavojatės? Vv. \ rimavotis; susirimavoti